„…Uvožokit jūs mono žodėlį…“ – prasmingai dainuoja kupiškėnai.
Ši liaudies poetinė mintis rodo didžiausią pagarbą istorinei patirčiai, sodietiškos kūrybos tradicijoms, sakyte sako: norim
bendrauti, norim bičiuliauti, tikrai turim ką pasakyti, daina pagarsinti, jūs tik paklausykit!..

„Baltų pasaulio (gyvybės) medis“, skulptūros autorius H. Orakauskas	Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

LANKYTINI OBJEKTAI

• Pažintį su Kupiškio kraštu siūlome pradėti nuo Kupiškio miesto. Kupiškis – nedidelis, tačiau savitas ir jaukus šiaurės rytų Lietuvos miestelis, rajono savivaldybės administracijos ir kultūros centras. Miestelis vardą gavo iš Kupos upės, įsikūręs aukštėliau jos ir Lėvens santakos. Istorijos šaltiniuose – kaip Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo miestelis – Kupiškis pirmąsyk paminėtas 1529 m.

• Kupiškio etnografijos muziejus, įsikūręs sename (1823 m.)
Čartoriskių įsteigtos mokyklos akmens mūro pastate, kur saugomi materialinės ir dvasinės kultūros daugelio kartų sukaupti turtai. Muziejuje Jūsų laukia etnografijos ir tautodailės ekspozicijos, o parodų salėse – nuolat rengiamos profesionalaus meno bei tautodailininkų, moksleivių kūrybos darbų parodos.

• Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis bei Kupiškio marios. Nuo aukštos piliakalnio kalvos atsiveria Kupiškio ir apylinkių panorama. Kupiškio piliakalnis — ankstyviausia miestelio užuomazga. 1984 m. užtvenkus Lėvens upę susiformavo 828 ha Kupiškio marios – mėgstama kupiškėnų bei svečių poilsio vieta, kur kasmet vyksta žvejų varžybos, įvairios šventės, regata.

• Uošvės liežuvis
Lėvens tvenkinys įspūdingas ne tik savo dydžiu, bet ir kraštovaizdžiu. Įspūdinga sala yra visai netoli Kupiškio, šalia pagrindinės Akštupėnų poilsiavietės. Ji dėl savo neįprastos formos vadinama Uošvės liežuviu. Į salą tiltu galima patekti, nuvykus į Pajuodupės kaimą. Kita sala yra Bagdonių kaime. Daug ne tik žiūrovų, bet ir dalyvių sukviečia kiekvienais metais vysktanti Kupiškio marių regata, poledinės žūklės varžybos. Jau tapo tradicija, kad atvirasis Lietuvos triatlono čempionatas organizuojamas taip pat prie Lėvens tvenkinio.

• Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia. Kupiškio bažnyčia – tikras milžinas. Iš kurios pusės bevažiuosite į Kupiškio miestą, pirmiausiai galėsite pasigrožėti išdidžiai stovinčia raudonų plytų bažnyčia, besistiebiančia į dangų 21 kryželiu. Bažnyčia yra neogotikinio stiliaus, viena didžiausių šiaurės rytų Lietuvoje.

• Aplankę Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę, pamatysite paminklą nemirštamą šlovę už Vilniaus katedrą pelniusiam iš
Kupiškio krašto kilusiam architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui (paminklo skulpt. – Vaclovas Krutinis), 2001 m. atidengta kupiškėno dailininko Henriko Orakausko skulptūra „Besileidžiantis angelas“. Kiek tolėliau pamatysite to paties dailininko medžio skulptūrų grupę „Kupiškėnų vestuvės“, primenančią kelis dešimtmečius buvusį labai populiarų folkloro kolektyvą „Senovinės kupiškėnų vestuvės“.

• Turėtų sudominti ir 1998 m. įrengta generolo Jono Černiaus aikštė. Jos pagrindinis akcentas – skulptoriaus Vaclovo Krutinio sukurta skulptūrinė granito kompozicija su generolo J. Černiaus biustu.

• Norėdami susipažinti su Kupiškio kraštu, būtinai turėtumėte aplankyti Lėvens upės pakrantėje esantį istoriniuose šaltiniuose jau nuo 1665 m. minimą Noriūnų dvarą, priklausiusį Lietuvos didikams Tiškevičiams, Tyzenhauzams, Oginskiams, Komarams. Rūmai statyti H. Venclovavičiaus. Lietuvoje neįprasto T raidės plano rūmų architektūrai būdinga klasicizmo ir manierizmo detalės. Tačiau išlikę neorenesansiniai su ampyro dekoru dvaro rūmai kur kas jaunesni – statyti XIX a. vietos meistrų. Savo originalumu išsiskiria du dolomitiniai bokštai, suteikiantys ansambliui romantizmo bruožų. Dvarą supančiame 10 ha parke auga retų introdukuotų medžių.
Dešiniajame Lėvens krante išsidėstęs Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis – iškiliausias krašto sakralinės architektūros statinys. Tai vienas autentiškiausių iki šiol išlikusių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Palėvenės bažnyčia savo istoriją skaičiuoja nuo 1676 m. Bažnyčios interjere – XVIII a. įrengti puošnūs vėlyvojo baroko altoriai, retos formos sakykla, ložės, dekoruotos bažnyčios ir vienuolyno fundatorių herbais.

• Komarų dvaras Pauliankoje. Bajorai Komarai iš Padniestrės į Lietuvą atsikėlė apie 1481 metus. Mykolo Komaro, įsikūrusio Paleveneje 1645-aisiais, palikuonys Pauliankoje gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. Šiuo metu XIX a. statyti rūmų pastatai atiduoti Komarų giminės palikuonims.

• Terpeikių ąžuolas. 5 kilometrai į šiaurės rytus nuo Subačiaus įsikūręs senas, istoriniuose šaltiniuose 1596 m. minimas Terpeikių kaimas. Jono Jėčiaus sodyboje auga galingas dviejų metrų skersmens ąžuolas – gamtos paminklas.

Uošvės liežuvis

ANTAŠAVOS KRAŠTE:

• Adomo Petrausko muziejus. Uoginių kaimas garsėja unikaliu muziejumi, kurį 1969 m. savo sodyboje įkūrė paprastas žemdirbys Adomas Petrauskas. Muziejuje įrengtos buities daiktų, spaudinių, liaudies skulptūrų ekspozicijos, stendai su įžymių žmonių fotografijomis, biografijomis. Muziejaus aplinką puošia įspūdingo dydžio ir formų surinktų lauko akmenų ir girnapusių kolekcija, žaliuoja paties A. Petrausko iš miško parnešti ir pasodinti medžiai bei krūmai.

• Dailininkės V. Šleivytės paveikslų galerija. V. Šleivytės kūrybinis kraitis – per 100 grafikos lakštų ir keletas tūkstančių pastelės technika atliktų tapybos darbų (daugiausiai natiurmortų). Didžiulis dailininkės V. Šleivytės kūrybinis palikimas išsibarstęs po visą Lietuvą, tačiau pats svarbiausias sukauptas tėviškėje. Šimtamečių liepų pavėsyje prisiglaudusioje dailininkės tėvų Jono ir Barboros Šleivių sodyboje yra atkurta autentiška kažkada gyvenusios daugiavaikės šeimos buitis.

• Uoginių kaimo koplyčia. Uoginių kaimo kapinaitėse boluoja 1716 m. statyta medinė Marijos Magdalenos vardu pavadinta koplytėlė. 1802 m. Uoginiuose apsigyvenęs kunigas ir poetas A.Strazdas šioje koplytėlėje laikė mišias.

SALAMIESČIO KRAŠTE:

• J. ir T. Skardžių sodyba ir akmuo „Velnio pėda“. Prie plento iš Salamiesčio į Kupiškį išsibarstęs Gyvakarų kaimas. Jame išliko senojo kaimo gatvė ir vertingų senosios medinės architektūros paminklų — J. ir T. Skardžių gyvenamasis namas ir svirnas, statyti 1891 m. Kaime stūkso akmuo, vadinamas Velnio pėda, prie kurio, pasak padavimų, rinkdavosi apylinkių raganos.

• Salamiesčio evangelikų-reformatų bažnyčia. XVI a. Salamiesčio dvaras, priklausęs Kalvino mokymą išpažįstančiai Lietuvos didikų Radvilų šeimai, tapo pirmuoju evangelikų reformatų židiniu Kupiškio krašte. 1583 m. Salamiestyje jie pasistatė savo maldos namus, o 1595 m. įsteigė parapinę lietuvišką mokyklą. Ji seniausia rajone.

• Salamiesčio Tiškevičių dvaras. Salamiesčio dvaro klasicistiniai rūmai pastatyti XIX a. III dešimtmetyje, ūkiniai pastatai – apie 1850 m., iš akmenų sumūrytas vėjo malūnas. Dvarą valdė Tiškevičiai.

ŠIMONIŲ KRAŠTE:

• Adomynės dvaras. Dvaro rūmai pastatyti XIX a. pradžioje — unikalus medinės architektūros pavyzdys. Anksčiau ši vietovė vadinosi Aluotėliai ir priklausė didikams Plateriams. Dvaro rūmai neseniai restauruoti.

• Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Medinėje bažnyčioje, statytoje 1920 metais, kurį laiką kunigavo poetas Antanas Strazdas. Didžiajame altoriuje — Vilniaus Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija. Tikima, kad 1941 metais Šimonyse pasirodė Mergelė Marija. Kasmet Šimonyse vyksta Žolinės atlaidai.

• Pažintinis takas Šimonių girioje. Už 4 kilometrų nuo girios pakraščio (atvykstant nuo Šimonių miestelio) įrengtas pažintinis takas „Į girią“. Keliaudami pažintiniu taku lankytojai gali ne tik gėrėtis natūraliais gamtos vaizdais, bet ir susipažinti su Šimonių girioje vyraujančiomis medžių rūšimis, stenduose perskaityti informacinius jų aprašymus.

SKAPIŠKIO KRAŠTE:

• Pažintį su Skapiškio kraštu siūlome pradėti nuo Kerelių piliakalnio. 1999 m. lankytojams duris atvėrė profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos akademiko, chemijos ir cheminės technologijos instituto direktoriaus Juozo Matulio muziejus, įkurtas jo tėviškėje Naivių kaime. Netoli Skapiškio esančiame Dailiūnų kaime išvysite kuklų, tačiau bene vienintelį Lietuvoje tokios paskirties sakralinės architektūros paminklą – baroko stiliaus trikampio plano Skapiškio blaivybės koplytėlę (atstatyta 1990 m.). Tai paminklas Motiejaus Valančiaus čia paskelbtam judėjimui. 1819–1826 m. dominikonų lėšomis pastatyta, turinti klasicistinių bruožų Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia, kurią 1858 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Laukminiškių kaime Jūs galite aplankyti aktorės Unės Babickaitės tėvų namus. 1999 m. šalia sodybos buvo atidengtas architekto Ž. Simonaičio sukurtas paminklinis akmuo knygnešiui K. Gabriūnui.

ALIZAVOS KRAŠTE:

• Glemžų giminės muziejus. 1998 m. Alizavos kultūros namuose įkurtas muziejus. Jame Glemžų giminės seklyčia. Čia galima apžiūrėti XIX a. pabaigos–XX a. pradžios buities – etnografijos eksponatus, susipažinti su Glemžų giminės istorijomis.

MAITINIMAS