Lankytinos vietos > Telšių rajonas
telsiai

telsiai_herbas.jpg (3490 bytes)

Telšių r. pažintinio turizmo objektai 

Žemaitijos turizmo informacijos centras
Turgaus a. 21/Sinagogos g. 2A, LT-87122 Telšiai
Tel./faks. (8 444) 53010, mob. 8 618 63448
turizmocentras@telsiai.lt, www.telsiaitic.lt

telsiai1.jpg (86383 bytes)

  Laikrodžio bokštas.
  Nuotr. autorius A. Žebrauskas
Skulptūra „Žemaitijos legendos“.
Nuotr. autorius A. Žebrauskas

Telšiai – Žemaitijos sostinė, įsikūrusi ant septynių kalvų, iš  rytų ir vakarų supanti legendomis pagarsėjusį Masčio ežerą. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį. Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 m., XVIII a. pabaigoje miestui suteiktos Magdeburgo teisės ir greitai Telšiai tapo žemaičių kultūriniu ir politiniu centru. Gražus Telšių senamiestis yra paskelbtas urbanistikos paminklu. Ant aukščiausios miesto kalvos stovi XVIII a. pabaigoje pastatyta puiki vėlyvojo baroko–klasicizmo stiliaus bažnyčia (nuo 1926 m. Telšių katedra). Telšiuose įsikūrusi Vyskupijos rezidencija, veikia Kunigų seminarija. Su Telšių krašto istorija galima susipažinti - Žemaičių muziejuje „Alka”. Telšių rajonas traukte traukia savo gamta, senaisiais piliakalniais, alkakalniais, paslaptingais ežerais, kultūriniu, kulinariniu bei istoriniu paveldu, aktyviu kultūriniu gyvenimu. Vyksta daug festivalių, švenčių, kitų renginių.


telsiai2.jpg (82695 bytes)

 Biržuvėnų dvaras. Nuotr. autorė E. Macienė.

LANKYTINOS VIETOS

• ŽEMAIČIŲ MUZIEJUS „ALKA“
Muziejaus g. 31, Telšiai. Tel. (8 444) 70282
Muziejus – kraštotyrinio pobūdžio. Jame kaupiami etnografijos, archeologijos rinkiniai, liaudies taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūriniai, istorijos rinkiniai, dvarų kultūros palikimas, gausus mokslinis archyvas.

ŽEMAITIJOS KAIMO MUZIEJUS
Malūno g. 5, Telšiai
Tel. (8 444) 70266, (8 444) 70001, mob. 8 688 42566
7,5 ha plote autentiškuose XIX a. pab.–XX a. pr. Žemaitijos kaimo pastatuose eksponuojama daug to meto buities apyvokos reikmenų, ūkio padargų, baldų.

A. JONUŠO ŽEMAITIŠKA-JAPONIŠKA-KINIŠKA SODYBA–MUZIEJUS
Muziejaus g. 88, Telšiai. Mob. 8 674 19308
Dailininko juvelyro A. Jonušo rankomis sukurta tekančios saulės šalies salelė – žemaitiška–japoniška–kiniška sodyba–muziejus.

TELŠIŲ ŠV. ANTANO PADUVIEČIO KATEDRA
Katedros a. 2, Telšiai
Pastatyta 1765 m. Ji yra vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus. Bažnyčioje yra 7 altoriai, 2 iš jų centriniai. Antro aukšto centrinis altorius skirtas vienam iš didžiausių pranciškonų šventųjų – Šv. Antanui, kuris tikinčiųjų laikomas stebuklingu. 2009 metais Katedros požemiuose yra restauruoti skliautai, vyskupų laidojimo kripta, paklotos naujos grindys, įrengtas apšvietimas, įgarsinimas bei įrengtas naujas įėjimas iš Katedros vidaus. Katedroje įstatyti nauji jubiliejiniai vartai, skirti 600 metų krikšto jubiliejui paminėti, kuriuose meniškai pavaizduota Žemaitijos krikšto istorija. Taip pat rekonstruoti Katedros šventoriaus vartai.

TELŠIŲ STAČIATIKIŲ ŠV. MIKALOJAUS CERKVĖ
Žalgirio g. 8, Telšiai. Tel. (8 444) 51578
Tai vienas gražiausių Lietuvoje kubizmo architektūros pavyzdžių. Cerkvėje pamatysite ąžuolinį rankų darbo ikonostatą (altorių), kuris sukurtas XIX a. viduryje.

TELŠIŲ JEŠIBOTAS
Iždinės g. 11, Telšiai
Telšių ješibotas, kaip aukštoji rabinų mokykla, buvo įkurta 1873 m. Jis XIX a. buvo pripažintas vienu didžiausių pasaulyje, kuriame tobulinosi jau praktikuojantys rabinai iš viso pasaulio.

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA
Šviesos g. 2, Telšiai
Įkurta 1536 m. karaliaus Žygimanto I. Sena medinė parapijos bažnytėlė ne kartą yra degusi ir perstatinėta. Šiuo metu bažnyčioje galite pamatyti senus paveikslus, 3 gražius altorius.

PIRMOJI TELŠIŲ MIESTO MOKYKLA
Kalno g. 1/Katedros a. 3, Telšiai
Mokykla pastatyta 1795-1798 m. prie nedidelės aikštės priešais bažnyčią ir vienuolyną. Mokykloje buvo dėstoma lenkų ir žydų kalba. Vėliau mokykla buvo išplėsta iki 6 klasių ir teisiškai sulyginta gimnazijai. Šios mokyklos mokiniai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, todėl mokyklą carinė administracija 1832 m. uždarė. Lietuvos nepriklausomybės metais buvo pradinė mokykla. Čia įvairios mokyklos kūrėsi iki 1944 m.

KANČIOS KOPLYČIA
Rainiai, Viešvėnų sen., Telšių r. Tel. (8 444) 70282
Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš buvusio Telšių kalėjimo 1941 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją bolševikai į Rainių miškelį išvežė ir ten žiauriai nužudė 76 politinius kalinius. Jiems atminti 1991 m. pastatyta Kančios koplyčia, kurios viduje veikia muziejus skirtas Rainių kankiniams atminti.

ŽVĖRINČIUS
Laukstėnų k., Degaičių sen., Telšių r. Mob. 8 686 33137
Žvėrinčius įkurtas 1996 m. Ubiškės girininkijoje siekiant supažindinti visuomenę su laukinių gyvūnų gyvenimu. Žvėrinčiuje gyvena apuokai, lūšys, vilkai, muflonai, danieliai, meškinas Timas, Šernė Jadzė ir šerniukai. Lankytojų patogumui stebėti laukinių gyvūnų gyvenimą pastatytos dvi apžvalgos aikštelės bei pavėsinė, regykla, įrengta žaidimų aikštelė vaikams, pastatytas ąžuolas su inkilais ir stendas su labiausiai Lietuvoje paplitusių žvėrių ir paukščių aprašymais.


telsiai3.jpg (70438 bytes)
Telšių šv. Antano Paduviečio katedra.
Nuotr. autorius A. Žebrauskas
Katedros požemiai.
Nuotr. autorius A. Žebrauskas

STRUČIŲ SELEKCIJOS CENTRAS
Brizgų k., Telšių r. Tel./faks. (8 46) 314659. Mob. 8 682 25501
Jono Molniko stručių ūkis vienas didžiausių Žemaitijoje, jis patenka tarp 5 didžiausių ūkių Lietuvoje. Čia pastatyta ferma, inkubatorius, įrengtas aptvaras stručiams. Lankymas tik iš anksto susitarus.

J. ANDRIUSEVIČIAUS MUZIEJUS GAULĖNUOSE
Gaulėnų k., Upynos sen., Telšių r. Mob. 8 682 49806
Tai kraštotyrinio pobūdžio muziejus, įkurtas Gaulėnų pradinėje mokykloje. Jame eksponuojama archeologinė medžiaga nuo pačių ankstyviausių laikų (neolito) bei vėlesnius laikus menanti Šatrijos, Gaulėnų, Maudžiorų, Luokės apylinkių istorinė medžiaga.

VIEKŠNALIŲ KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Viekšnalių k., Luokės sen., Telšių r. Tel. (8 444) 67735
Iš aplinkinių kaimų surinkta per 1000 kaimo buities eksponatų, kurie rodomi 4 kambariuose. 2001 m. muziejų naujais eksponatais papildė JAV gyvenantis lietuvis J. Kojelis. Jo garbei įrengtas kampelis. Muziejus įkurtas Viekšnalių pagrindinėje mokykloje.

PAVIRVYČIO DVARAS
Tryškiai, Telšių r. Mob. 8 692 89388
Tai XVIII a. pradžios medinis dvarelis, kadaise priklausęs didikams Šemetoms. Dvare yra buvusi surinkta didžiulė meno kolekcija, kuri Pirmojo pasaulinio karo metu buvo išsaugota, tačiau 1940 m. rusų kareivių išvežta nežinoma kryptimi. Šalia dvaro auga du didžiuliai ąžuolai. Vieno jų apimtis – 6,20 m, kito – 5,60 m.

BIRŽUVĖNŲ DVARAS
Biržuvėnų k., Luokės sen., Telšių r.
Šiandien Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpyje. Biržuvėnų dvaro ponų namas atstatytas 2011 m. Rekonstruotame ponų name stengtasi išsaugoti jo autentiką. Namą puošia senovinio stiliaus baldai. Čia matomi išlikę autentiški židiniai su XVIII a. kokliais, kaminas, grindų plytelės. Įrengta ir namo mansarda, kurioje daugiausia buvo gyvenamieji kambariai. Lankytojai galės pamatyti svetainių, virtuvės, indaujos, ponų miegamojo, kabineto ir kitas patalpas. Netoli ponų namo atstatomi tarnų namas, arklidė ir vežiminė.

DŽIUGINĖNŲ DVARAS
Džiuginėnų k., Gadūnavo sen., Telšių r. Tel. (8 444) 70282
Dvarą sudaro 4 pastatai. Šio dvaro gyvenimas susijęs su garsia Žemaitijoje dvarininkų Gorskių šeima, rašytoja Žemaite, Žemaitijos dailės tyrinėtoju dailininku, fotografu J. Perkovskiu.

BRĖVIKIŲ DVARAS
Brėvikių k., Gadūnavo sen., Telšių r. Mob. 8 698 28852 (dvarą galima apžiūrėti susitarus).
Dvaras nuo senovės laikų priklausė senai žemaičių bajorų Narutavičių giminei. Iki mūsų dienų išliko medinis gyvenamasis namas (rūmas), svirnas, rūsio likučiai, dalis senosios dvaro alėjos. Pradėtas rengti Stanislovo Narutavičiaus muziejus.

ŽEMAIČIŲ KARALIAUS RINGAUDO DVARAS A.GEDVILO SODYBOJE
Ryškėnai, Telšių r. Tel. (8 444) 70614
A.Gedvilas statydamas dvarą turėjo tikslą ne tik išlieti susikaupusias kūrybines galias, bet ir atkreipti dėmesį į senųjų laikų Žemaitijos istoriją.

ŽEMAIČIŲ VYSKUPYSTĖS MUZIEJUS
S. Daukanto g. 6, Varniai, Telšių r. Tel./faks.: (8 444) 47455, mob. 8 687 20198.
El. p. ai@varniai-museum.lt, http://www.varniai-museum.lt
Žemaičių Vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. vėlyvojo baroko pastate, buvusiuose Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 m. vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio pastangomis.

VARNIŲ KATEDRA – ŠV. PETRO IR PAULIAUS BAŽNYČIA
M. Valančiaus g. 4, Varniai, Telšių r. Tel./faks. (8 444) 47455
Šį pastatą fundavo garsiausios XVII a. antros pusės LDK didikų dinastijos atstovas, Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas. Katedra yra brandžiojo Lietuvos baroko architektūros pavyzdys. Joje gausu interjero meno paminklų: 12 altorių, Žemaičių vyskupų portretų galerija, Karaliaučiaus meistro didysis altorius bei statulos, didingi ir unikalūs XIX a. vargonai. Varnių Katedra yra savotiškas panteonas, nes jos Vyskupų kriptoje palaidota 10 žemaičių vyskupų.

VARNIŲ REGIONINIS PARKAS
Ožtakių k., Varnių sen., Telšių r. Tel./faks.: (8 444) 47415, mob.: 8 686 13153, 8 614 80893
El. p. varniu-rp@takas.lt, http://www.varniuparkas.lt
Parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žemaičių centrinio ežeruoto kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.

JOMANTŲ MIŠKO PAŽINTINIS TAKAS
Jomantų miškas, Viešvėnų sen., Telšių r.
Pagrindinė Jomantų miško tako paskirtis yra pažintinė: suteikti galimybę susipažinti su mišku, čia esančiais gamtos paminklais, miško gyventojais, miško nauda žmogui, miškininko specialybės darbu, ūkininkavimu miške, senosiomis tradicijomis.

DEBESNŲ BOTANINIS TAKAS
Graužų km., Varnių sen., Telšių r.
Pagrindinė Debesnų botaninio tako paskirtis - supažindinti parko lankytojus su unikalia žemapelkės augalijos įvairove, dominuojančiomis rūšimis bei jų bendrijomis. Taką rasite Varnelės upės slėnyje prie jos ištakų iš Lūksto ežero šalia Varnių miestelio.


telsiai4.jpg (60786 bytes)

 

Žemaitijos kaimo muziejus. Nuotr. aut. T. Lekavičius Žvėrinčius

ILGIO EŽERO PAŽINTINIS TAKAS
Džiuginėnų miškas, Ryškėnų sen., Telšių r.
Tako pagrindinis tikslas – supažindinti visuomenę su miško augmenija bei pritaikyti jį aktyviam poilsiui. Telšiškių pamėgta poilsiavietė Germanto kraštovaizdžio draustinyje prie Ilgio ežero. 2005 metais įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas aplink Ilgio ežerą. Čia įrengtas lentomis grįstas takas ežero pakrante, apžvalgos aikštelė ant poliųvirš vandens.

PANŲ KALNAS
Pasruojės k., Gadūnavo sen., Telšių r.
Miške, šalia pagrindinio kelio „Telšiai-Seda“ maždaug 10-ajame kilometre stovi kryžius, kuris nurodo keliuką, kuriuo pasukus į miško gilumą atrasime Panų kalną, dar kitaip vadinamą Mergakalniu. Panų kalnas – tai padavimais garsėjanti kalva, apaugusi pušimis, juosiama pelkių. Šiandien Panų kalne aukojamos Šv. Mišios. Maldininkai lanko kalnelį, sudeda aplink koplyčią kryžius ir kryželius.

SPRŪDĖS KALNAS
Šaukštelio k., Varnių sen., Telšių r.
Sprūdės piliakalnio teritorija apima apie 26 ha žemės. Čia išlikę gynybiniai grioviai, iki keturių metrų aukščio pylimų pėdsakai. Nuo Sprūdės piliakalnio atsiveria vaizdai į Varnių duburį, kur plyti ežerai – Biržulis ir Lūkstas, gerai matomi Varniai, Luokė, Šatrijos, Girgždūtės, Medvėgalio piliakalniai. 2011 metais Sprūdės kalnas pritaikytas turistų lankymui: įrengtas privažiavimas prie piliakalnio, automobilių stovėjimo aikštelė, mediniai laiptai, informacinis stendas, apžvalgos aikštelė. Apžvalgos aikštelėje pastatyti rieduliai – stendai su nuorodomis į aplinkinius, nuo Sprūdės matomus objektus. Suformuota takų sistema, kad lankytojai galėtų susipažinti su gražiausiais vaizdais, įspūdingomis terasomis, apeiginiais stulpais.

ŠATRIJOS KALNAS
Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r.
Šatrija - vienas žymiausių archeologinių paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Kalno apylinkės paskelbtos Šatrijos kraštovaizdžio draustiniu, kurio plotas 813 ha. Šatrijos kalno aukštis – 228 m. virš jūros lygio. Pasak archeologų, kalvos viršuje yra stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonės gyveno jau nuo II a. prieš Kristų. Manoma, čia buvus vieno svarbiausių senojo lietuvių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus Žemaitijoje krikščionybę.
Nuo Šatrijos matoma plati ir šviesi kalvotoji žemė – įžiūrimas už 35 km. stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos milžinai: Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, Telšių katedros bokštai.

SKULPTŪRA „MEŠKOS PĖDA“
Turgaus a., Telšiai
Skulptorius – Osvaldas Neniškis, architektas – prof. Algirdas Žebrauskas. Įdėjęs ranką į įspaustą leteną gali būti tikras, kad būsi stiprus ir tvirtas kaip meškinas. Tai legendinio Žemaitijos totemo Žemaitijos meškos pėda, žyminti krašto sostinės vietą.

SKULPTŪRA „ŽEMAITIJOS GAUBLYS“
Turgaus a. 17, Telšiai
Autorius – studentas Artūras Valiūnas, darbo vadovas – dailininkas Romualdas Inčirauskas, architektas – prof. Algirdas Žebrauskas. Pastatytas 2008 m. Autoriaus kultūrinio objekto idėja - intelektualus atsakymas tiems, kurie galvoja, kad nėra žemaičių. Gaublyje pavaizduotos Žemaitijos vietovės atitinka realų žemėlapį, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų.

SKULPTŪRA „ŽEMAITIJOS LEGENDOS“
Respublikos g., Telšiai
Autorius/skulptorius – Romualdas Kvintas, architektas – prof. Algirdas Žebrauskas. 2008 m. pastatytas paminklas. Paminklas vaizduoja meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką — Žemaitijos motiną. Skulptūra primena vis dar liaudyje gyvas legendas apie meškas, padėjusias žemaičiams auginti ir auklėti vaikus. Čia, švelniai patrynus meškai nosį, galima tikėtis gerų norų išsipildymo.


Kontaktai: 8 (5) 236 1010, el. p. info@fcrmedia.lt
UAB "FCRMEDIA Lietuva" neatsako už reklamos užsakovų paskelbtos informacijos turinį ir grafinę medžiagą