Pakruojo rajono savivaldybė yra šiaurės rytinėje Šiaulių apskrities dalyje, prie Latvijos sienos. Didžiąją dalį užima Žiemgalos ir Mūšos-Nemunėlio žemumos. Yra 2 valstybės saugomi parkai. Teka Mūša. Jos intakai Kruoja, Daugyvenė, Šiladis. Yra 9 tvenkiniai. Miškų nedaug, didesni – Rozalimo, Gedžiūnų, Pakruojo, Klusiškių. Lietuvoje greitai vystantis turizmui, Pakruojo kraštas taip pat stengiasi neatsilikti nuo sparčios turizmo plėtros. Todėl Pakruojo poilsio ir turizmo centras maloniai kviečia Jus pasižvalgyti po Pakruojo kraštą.

LANKYTINI OBJEKTAI
• Unikali Pakruojo dvaro praeitis – puiki galimybė pažinti šio krašto kultūros paveldą.
Pakruojo dvaro sodyba 2005 m. paskelbta Lietuvos rekordu, kaip didžiausia paminklosauginė dvaro sodyba Lietuvoje. Tai architektūros paminklas, turintis neįkainojamą meninę, istorinę ir kraštovaizdinę vertę.
Pakruojo dvarvietė rašytiniuose šaltiniuose minima jau nuo 1531 m., o dabartinis ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo von der Roppo ir jo sūnaus Teodoro von der Roppo iniciatyva ir lėšomis. Šiuo metu dvaro sodyboje iš buvusių 43 statinių yra išlikę 34.
Pagrindinis dvaro ansamblio akcentas – dviaukščiai klasicizmo stiliaus rūmai, statyti XIX a. pirmojoje pusėje. Puošniausia rūmų dalis – šokių salė su elipsine kolonada, išsiskirianti puikia akustika. Reprezentacinėje dvaro ansamblio dalyje greta centrinių rūmų yra daržovių sandėlis. Pietinėje sodybos dalyje – evangelikų bažnyčia, ledainės, alaus bravoras, tarnautojo namas, svirnai, meistrų namas, vaistinė, arklidės, vežiminė-karietinė, kiaulidės, pieninė, daržinė ir tvartai.
Pietinę ir šiaurinę sodybos dalis jungia dvaro parkas, įkurtas XIX a. viduryje, jo struktūra išlikusi iki šių dienų. Parkas yra to meto angliško stiliaus, jame auga 26 rūšių medžiai iš įvairių pasaulio šalių. Nuo rūmų link šiaurinės dvaro dalies vedantis takas baigiasi įspūdingais metalo vartais, skiriančiais dvi funkcines dvaro teritorijos dalis – pietinę ir šiaurinę.
Šiaurinę sodybos dalį sudaro unikalus arkinis tiltas-užtvanka, pastatytas 1821 m. (vienintelis Lietuvoje toks dolomitinis vėlyvojo klasicizmo statinys, restauruotas 2001 m.), lentpjūvė, vandens malūnas su malūnininko namu, vėjo malūnas, karčema, ratinė, kalvė su kalvio namu ir anglių degykla. Kalvėje ir anglių degykloje įrengtos „Kalvės“ ir „Geležies kelio“ ekspozicijos.
Pakruojo dvaro sodybos ansamblis pateko ir į kino istoriją, čia buvo kuriami lietuviški meniniai filmai „Tadas Blinda“, „Tas prakeiktas nuolankumas“, „Andrius“. Šiuo metu restauruotuose dvaro sodybos pastatuose veikia viešbutis „Stadala“, kavinė „Traktierius“, čia yra puiki salė įvairiems šeimų, kolektyvų renginiams (vestuvių, jubiliejų, krikštynų ir kt.), vyksta kulinarinio paveldo degustacijos, įvairios edukacinės programos, teikiamos aktyvaus poilsio paslaugos, organizuojamos teminės ekskursijos.
Laukiame Jūsų puikiai atnaujintame Pakruojo dvare!

• Stačiūnų malūnas pastatytas 1890 metais. Jo pirmasis savininkas – Aleksandras Laurušas.
2005 metais malūnas buvo suremontuotas: uždėta nauja kepurė, sparnai, pakeistos viršutinio aukšto grindys. Stačiūnų kaimo bendruomenės pastangomis po remonto malūne įrengta buities ir malimo reikmenų ekspozicija. Pirmasis malūno aukštas pritaikytas renginiams organizuoti. Antrame aukšte yra Buities reikmenų ekspozicija. Trečiame aukšte – daiktai, kurie buvo naudojami duonos kepimui, alaus gamybai ir laikymui, javų sėjai ir kūlimui bei valymui. Ketvirtame aukšte veikia nuotraukų paroda „Pakruojo krašto malūnai“.

Pakruojo dvaro sodybos malūnas                 Stačiūnų vėjo malūno ekspozicija

AKTYVAUS TURIZMO PASLAUGOS
• Baidarių maršrutas nuo Pamūšio iki Pamūšio.
Plaukimo entuziastus ar pirmą kartą pasiryžusius plaukti tikrai nustebins Mūšos upės netikėtumai: dideli mažų slenksčių akmenys, nelauktos seklumos, vešlių žolių žabangos ir staiga atsiveriantis natūralios, laukinės gamtos kraštovaizdis. Plaukdami iš arti galėsite stebėti meistriškai suręstas bebrų užtvankas,
jei pasiseks – pamatyti juoduosius gandrus. Galėsite grožėtis Raudonpamūšio dolomito atodanga arba Skalių kalnu, esančiu stačiame Mūšos upės krante. Atodangos ilgis – 35 m, aukštis – 4 m. Atodangoje išryškėja dolomito uolienos sandara.
• Pažintinės ekskursijos po Pakruojo kraštą.
Esame paruošę keletą maršrutų ir kviečiame jais keliauti.
Daugiau informacijos www.pakruojis.lt, mob. 8 612 61584