Lankytinos vietos > Kauno rajonas
|
|
|
Architektūros objektai ir paminklai • Kauno pilis, XV a., seniausia mūrinė pilis Lietuvoje • Perkūno namas, gotikinis stilius, XV a. pabaiga • Kauno rotušė, 1542 m., architektas B. Choinauskas • Istorinė Lietuvos respublikos prezidentūra Kaune, past. 1846 m. • Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia (barokinis stilius, past. 1921 m.) • Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (neorenesansinis stilius, past. 1763 m.) • Dievo kūno bažnyčia ir Domininkonų vienuolynas ( barokinis stilius, 1700 m.) • Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia (modernistinis stilius, 1940 m.) • Kauno kunigų seminarija (renesansinis stilius, XVII a.) • Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios ir Kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis (barokinis stilius, XVII-XVIII a.) • Petrašiūnų Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (1937 m.) • Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika (Lietuvoje vienintelė gotikinė bazilikinio stiliaus bažnyčia, XV a.) • Šv. Gertrūdos bažnyčia (gotikinis stilius, XV-XVI a.) • Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia (barokinis stilius, XVII-XVIII a.) • Šv. Mikalojaus bažnyčia ir Benediktinų vienuolynas (gotikinis stilius, XV a.) • Šv. Mykolo Arkangelo Kauno įgulos katalikų bažnyčia (Soboras) (neobizantinis stilius) • Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir Jėzuitų vienuolynas (barokinis stilius, XVII a.) • Švč. Trejybės bažnyčia (renesansinis stilius, 1624 –1634 m.) • Vytauto bažnyčia (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia) (gotikinis stilius, XV a.) Urbanistikos objektai ir paminklai • Vilniaus gatvė - gražiausia senamiesčio gatvė, skirta tik pėstiesiems. Dauguma pastatų likę iš XVI a., kai kurie rekonstruoti. Ji jungia senąjį ir naująjį miestą. • 1,7 km ilgio gatvė susiformavo XIX a. Laisvės alėja, jungianti senąją ir naująją miesto dalis, skirta tik pėstiesiems. Laisvės alėjos pradžia ir pabaiga tiksliai parodo rytų ir vakarų kryptis • Vytauto Didžiojo tiltas, 1948 m., arch. L. Kazarinskis. Dailės objektai ir paminklai • Vytauto Didžiojo paminklas, skulptorius V. Grybas. • Laisvės paminklas. Skulptorius Juozas Zikaras. Tai Lietuvos valstybingumo simbolis. Paminklas pastatytas 1928 m., atst.1989 m. • Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus Velniukai” • Kauno paveikslų galerija • Vytauto Didžiojo karo muziejus Istorijos objektai ir paminklai • IX forto muziejus • J. Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus • Juozo Gruodžio memorialinis muziejus • Juozo Zikaro memorialinis muziejus Gamtos objektai ir paminklai • Taikos kalno ąžuolas • Dubravos dvyniai • Dubravos rezervacinė apyrubė • Pakalniškių ekologinis takas • Žiglos pakrančių maumedžiai • Žiegždrių atodanga • Žiegždrių geologinis takas • Tado Ivanausko zoologijos muziejus • Kauno Zoologijos sodas • Brangakmenių (gemologijos) muziejus • Kauno marių regioninis parkas |
|
|
|
Archeologijos objektai ir paminklai Piliakalniai: Vikūnų; Butvilionių; Piepalių (Babtyno); Ringovės; Jaučakių (Paštuvos- Vilkijos pilies ir XIV a. kovų su kryžiuočiais vieta); Lepšiškių; Raguvos kalnas (Jadagonių); Pilis (Karmėlavos); Altoniškių; Bernatonių; Pyplių; Virbališkių; Pakalniškių (prie Vaišvydavos); Samylų; Vainatrakio; Architektūros objektai ir paminklai Pastatai: • Čekiškės bažnyčia (past. apie 1625, rek. 1799-1821, yra dailės pam.); • Panevėžiuko bažnyčia (past. 1747, rek. XIX a. I ketv., yra dailės pam.), špitolė (past. XIX a. I pus.) ir šventoriaus tvora (past. 1872, per. 1904); • Žemaitkiemio (Babtyno) dvaro rūmai (past. XVIII a., rek. po 1830); • Lapių bažnyčia (past. 1639, rek. XIX a. pab., yra dailės pam.); • Karmėlavos bažnyčios šventoriaus vartai (past. XIX a.); • Zapyškio kapinių koplyčia (past. XIX a. vid.); • Zapyškio senoji bažnyčia (past. prieš 1578); • Raudondvario dvaro sodyba ir parkas (XVII a. I pus.– XIX a. vid., parkas pr. kurti XVII a. vid., išpl. ir rek. XIX a. I pus.); • Digrių koplyčia (past. XIX a. I ketv., dailės pam.); • Margininkų bažnyčia (past. prieš 1872, dailės pam.), varpinė (past. XIX a.); Urbanistikos objektai ir paminklai • Čekiškės senoji miestelio dalis, susidariusi iki XIX a. I ketv. pab.; • Vilkijos senoji miesto dalis, susidariusi iki XX a. pr.; Istorijos objektai ir paminklai Pastatai: • Namas, kuriame 1862-1864 gyveno tautosakininkas, etnografas, leksikologas A. Juška (Vilkija, Kauno mažoji g. 2); • Namas, kuriame 1961-1967 gyveno , 1967.06.07 mirė rašytojas V. Mykolaitis-Putinas (Kačerginė, Mokyklos g. 34); • Namas Ringauduose, kuriame 1920-1970 su pertraukomis gyveno gamtininkas T. Ivanauskas. Žymių žmonių tėviškės: • Kompozitoriaus, vargonininko J. Naujalio (g. 1869) gimtosios sodybos vieta Raudondvaryje; Poeto J. Aisčio (tikr. pav. Kossu-Aleksandravičius, g. 1904) Kampiškiuose. |
