Lankytinos vietos > Šalčininkų rajonas
salcininkai

salcininkai_herbas.jpg (3487 bytes)

Šalčininkų r. pažintinio turizmo objektai 

Šalčininkų r. savivaldybės administracija
Vilniaus g. 49, LT-17116 Šalčininkai
Tel. (8 380) 51332
www.salcininkai.lt, info@salcininkai.lt

salcininkai1.jpg (56728 bytes)


Šalčininkų rajonas yra vaizdingoje pietrytinėje Lietuvos dalyje. Tai kraštas, kuriame lenkai sudaro daugumą, todėl rajono etnografinė kultūra gerokai skiriasi nuo kaimyninių teritorijų. 79 proc. rajono gyventojų – lenkai, 9.4 proc. – lietuviai, 5.8 proc. – rusai, 3.8 proc. – baltarusiai, 1.4 proc. – kitos tautybės. Atvažiuoti čia verta dėl daugelio priežasčių. Gražios bažnyčios bei dvarai, legendomis apipinti mitologiniai akmenys ir piliakalniai, unikalūs senų kaimų pastatai ir žavingi peizažai – visa tai pamatys keliaujantieji po Šalčininkų rajoną. Čia visada pasitiks geri ir darbštūs žmonės, puoselėjantys senas tradicijas, o kartu ir atviri naujovėms. Šalčininkų žemė išpildys lūkesčius tų, kurie ieškos ramybės gamtos apsupty, taip pat tų, kurie nori žengti žingsnį į verslo pasaulį ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.


salcininkai2.jpg (73589 bytes)
Jašiūnai

LANKYTINOS VIETOS

• Šalčininkai
Rajono centras – Šalčininkai yra 45 km nuo Vilniaus, prie Vilniaus–Lydos plento. Čia gyvena apie 7000 gyventojų. Nuo 1998 metų Šalčininkų savivaldybės aikštę puošia paminklas Adomui Mickevičiui. Po metų prie Šalčininkų kultūros namų buvo pastatytas paminklas vienam iš 1863 m. sukilimo vadų – Konstantinui Kalinauskui. Vagnerių rūmai, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XIV a.,yra vieni iš gražiausių dvarų Vilniaus krašte. Dvarą valdė Hlebovičiai, didikai Chodkevičiai, paskutiniai dvaro valdytojai – grafai Vagneriai. 1880 m. Vitoldas Vagneris pastatė neoklasicistinius dvaro rūmus, kuriuose šiandien įsikūrusi S. Moniuškos menų mokykla. Miesto pakraštyje, prie kelio, vedančio į Vilnių, puikuojasi Lauryno Stuokos-Gucevičiaus autorystės XVIII a. pabaigoje statyta mūrinė koplyčia.

Jašiūnai
Jašiūnai XV–XVIII a. priklausė tuo metu vienai iš galingiausių ir turtingiausių Lietuvos didikų giminių – Radviloms, 1811 m. Jašiūnų dvarą nupirko Ignotas Balinskis. Po jo mirties dvaras atiteko jaunesniajam sūnui Mykolui Balinskiui. 1820 m. jam vedus Vilniaus  universiteto profesoriaus chemiko Andriaus Sniadeckio vyriausiąją dukrą Sofiją Sniadecką, Jašiūnuose apsigyveno Sniadeckių šeima. J. Sniadeckio iniciatyva ir lėšomis 1824–1828 m. pagal Vilniaus universiteto architektūros profesoriaus Karolio Podčašinskio projektąpastatyti puošnūs vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai. Jašiūnai buvo svarbus praėjusio amžiaus kultūros centras – čia gyveno ir lankėsi daug žymių to meto žmonių: Tomaš Zan, Antonis Edvardas Odinecas, Juzefas Miankovskis, kun. Stanislovas Bonifacas Jundzilas, vyskupas Laurynas Puttkamer, kun. Povilas Bžostovskis, Julijus Slovackis.

Pavlovo Respublika
Prie kelio Jašiūnai–Turgeliai yra 1767–1791 m. gyvavusi garsi Pavlovo Respublika, kurią įkūrė Povilas Bžostovskis. 1767 m. jis nupirko Merkinės dvarą ir aplinkines žemes, o po dvejų metų paskelbė daug reformų: valdose panaikino lažą, žemę išdalijo valstiečiams ir įvedė išperkamąjį mokestį. Pavlovo Respublika apėmė 3 tūkstančių hektarų plotą, turėjo savo Konstituciją, herbą, pinigus, parlamentą, iždą, savišalpos kasą, miliciją, gydytoją, mokyklą. Ši Respublika gyvavo beveik 30 metų. Šiandien išliko tik buvusių didingų dviaukščių rūmų sienos, kitų trijų pastatų ir vartų griuvėsiai.


salcininkai3.jpg (67774 bytes)
Tabariškės Norviliškės

Tabariškės
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra seniausia bažnyčia visame rajone. Mažame namelyje, kaimo pakraštyje, gyveno garsi dailininkėAna Krepštul, kuri nutapė per 3,5 tūkstančio paveikslų. Jos kūriniai buvo eksponuoti įvairiose parodose, jų yra įsigiję muziejai, privatūs kolekcininkai ir bažnyčios. Anos Krepštul paveikslai saugomi daugiausia privačiose kolekcijose ir bažnyčiose.

Rūdninkai ir Rūdninkų giria
Rūdninkai – kaimas, įsikūręs dešiniajame Merkio krante, Rūdninkų girioje. Tai istorinė, tačiau mažai kam žinoma vieta, nes jokių istorinių pėdsakų nebeliko. 1/6 Šalčininkų rajono teritorijos užima Rūdninkų giria, kurios plotas siekia 26000 ha. XV–XVII a. giria buvo mėgstama kunigaikščių medžioklių vieta. 1470 m. Kazimieras Jogailaitis pastatė Rūdninkų girioje medžioklinį dvarą. 1554 m. gegužės mėnesį viename iš šio dvaro kambarių Žygimantas Augustas buvo padėjęs savo antros žmonos Barboros Radvilaitės palaikus, kai, pervežant juos iš Krokuvos į Vilnių, laukė, kol Vilniaus Katedroje bus įrengta vieta laidojimui. Rūdninkų girios biotopų kompleksas yra viena vertingiausių rajono teritorijų.

Dieveniškės ir Dieveniškių regioninis parkas
Dieveniškės – tipiškas senųjų lietuvių žemių, kuriam priskirtinos Lietuvos Respublikos pietrytinės ir kaimyninės Baltarusijos vietovės, gyvenvietės pavyzdys. Svarbiausi Dieveniškių urbanistinio paminklo elementai – keturkampė aikštė, į kurią subėga penki istoriniai keliai. Jie jungė miestelį su Vilniumi, Ašmena, Trobomis (Subatninkais), Geranainimis, Šalčininkais. Svarbus istorinis paminklas – Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia, kuri pastatyta 1907 m. Priešais bažnyčią 1903 m. pastatyta mūrinė 21 metro aukščio varpinė, joje yra beveik 200 metų senumo varpai. Dieveniškių istorinis regioninis parkas driekiasi Gaujos pakrante. Jo plotas – 108 km2. Vienas įdomiausių Dieveniškių apylinkių kaimų – Žižmai. Šis gatvinis rėžinis kaimas – vietinės reikšmės architektūros paminklas. Paminklinėmis lentomis pažymėtos 8 sodybos, kuriose yra 28 XIX a. pabaigos–XX a. pirmosios pusės pastatai.

Norviliškės
XVI a. Norviliškių palivarkas priklausė Vaitiekui ir Dorotai Šorcams, o 1617 m. jaunoji našlė perleido pastatus Pranciškonų mažųjų brolių ordinui. XVII a. pr. čia pastatytas vienuolynas, kuriame apsigyveno aštuoni vienuoliai. Deja, vienuolynas pateko į uždaromųjų sąrašą ir pastatuose buvo įrengtos caro kareivių kareivinės. 1900 – 1915 m. pastate gyveno Žemės ūkio mokyklos studentės. 1918 m. vienuolynas ir varpinė buvo pritaikyti klebonijai, o 1928 m. pastatyta ir dabartinė bažnyčia. Dabar Norviliškių pilis – žinomas turistinis kompleksas.

Eišiškės
Miesto pavadinimas siejamas su istorinio asmens bajoro Eišio (Eikšio) vardu (jis buvo vienas iš legendinio kunigaikščio Erdvilo karvedžių). Pirmoji katalikų bažnyčia čia iškilo 1398 metais, netrukus po Lietuvos krikšto Vytauto Didžiojo įsakymu. Šį laikotarpį primena Eišiškių piliavietė. Ir dabar įspūdingai atrodo išlikę griovių ir pylimų likučiai. 1678 m. karalius Jonas Sobieskis Eišiškėms suteikė Magdeburgo teises. Eišiškės formavosi kaip daugiatautis miestelis. Nuo seno čia gyveno lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių, čigonų, žydų. Verta aplankyti Eišiškių bažnyčią, kuri pastatyta 1847–1852 m, pagal inžinieriaus Teodoro Narbuto projektą. Eišiškėse yra žydų kapinės. 3 km nuo Eišiškių yra Gornostajiškių gyvenvietė, kurioje galima pamatyti Sekluckių dvarą. 1986 m. priešais dvaro namus iškilo paminklas Lietuvos raštijos pradininkui Stanislavui Rapolioniui, kilusiam iš Eišiškių apylinkių


Kontaktai: 8 (5) 236 1010, el. p. info@fcrmedia.lt
UAB "FCRMEDIA Lietuva" neatsako už reklamos užsakovų paskelbtos informacijos turinį ir grafinę medžiagą