Archeologijos objektai ir paminklai
Piliakalniai:
• Alkalnis (5 km nuo Rietavo);
• Lopaičių piliakalnis (Lopaičių k., Tverų sen.). Manoma, kad XII a. čia stovėjo Žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis;
• Pribitkos kapinynai (Lopaičių k., Tverų sen.)
• Piliakalnis (Skroblo k.);
• Tverai. Tverai siejami su XIII a. II-ojo ketvirčio Žemaitijos kunigaikščiu Vykintu, kuris, kaip nurodo Ipatijaus metraštis, vadovavo žemaičių kariuomenei Saulės mūšyje 1236 m. Tverų žemė rašytiniuose šaltiniuose nurodoma 1289 m. Tverai iki XVI a. vid. ir XVII a. pab. buvo valsčiaus, o XVII - XVIII a. – seniūnijos centras, o 1643 m. Tverai – jau miestelis.
• Šventykla – Žinyčia (pradžia 1400 Kr. m. – 1500 m. pr. Kr.). Šie akmenys šalia Tverų – akivaizdi priežastis kodėl Žemaičių vyskupija įkurta Medininkuose (dabar Varniai). Pradžioje šis statinys galėjo būti ir megalitinės kultūros palikimas (3000-1500 m. pr. Kr.), vėliau pritaikytas Baltiškos Vedos rėdai (800-100 m. pr. Kr. pirmasis šimtmetis po Kr.).

Architektūros objektai ir paminklai
Pastatai:
• Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia (past. 1853, neoromant. st., aut. Gausovskis; Rietavas);
• Kunigaikščių Oginskių muzikos mokyka (past. 1872; dabar kultūros istorijos muziejus, Rietavas, Parko g. 10;);
• Dvaro rūmų parkas (Rietavas, past. 1833);
• Tverų bažnyčia (past. XVI a. pab.);
• Spraudės ir Medingėnų bažnyčios;

Gamtos objektai ir paminklai
• Devynių gyslų šaltinis. Šalia kapinaičių už dvidešimt-trisdešimt žingsnių į Aitrą iš Gaišos kalno papėdės veržiasi Devynių gyslų šaltinis: trys po tris sroves. Kiekviena iš jų ženklino skirtingą dieną arba dievybę (tiksliau vienos dievybės 9 savybes). Ten, kur susieina devynios srovės, buvo šulinėlis, iš kurio semiamas „stebuklingas“ vanduo.