Architektūros objektai ir paminklai
• Gedimino pilies bokštas;
• Arkikatedra bazilika (Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedra bazilika) (manoma, kad past. 1251, Klasicistiniai bažnyčios bruožai – XVIII a. pabaigos garsaus architekto L. Stuokos-Gucevičiaus projekto rezultatas);
• Arkikatedros varpinė (manoma, kad apvalioji gynybinio bokšto dalis išmūryta XIV a. antroje pusėje);
• Rotušė - pirmoji Rotušė šioje vietoje buvo pastatyta jau XV a. Dabartinė Rotušė pastatyta XVIII a. pabaigoje pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą;
• Vilniaus Universitetas - tai gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo stilių pastatų ansamblis. Jis garsėja dvylika uždarų kiemų, Šv. Jonų bažnyčia (XIV–XVIII a.) ir aukščiausia miesto varpine (XVII–XVIII a.).
• Aušros Vartai – vieninteliai likę iš buvusių dešimties Vilniaus miesto gynybinės sienos vartų. Jie buvo pastatyti 1514 m. Po rekonstrukcijos 1829 m. Aušros Vartų koplyčia įgavo vėlyvojo klasicizmo formas.
• Televizijos bokštas. Jo aukštis siekia 326,5 m.
• Prezidento rūmai (klasicizmo – ampyro stilius, XIX a.)
• Šv. Onos bažnyčia - vienas įspūdingiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių akcentų (žymiausias ir žaviausias gotikos stiliaus pastatas Lietuvoje, past. XV-XVI a.)
• Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (barokinis stilius, past. 1676 m.)
• Bastėja – originalios konstrukcijos renesansinis gynybinis įrenginys (XVII a. I pus.)

Urbanistikos objektai ir paminklai
• Didžioji gatvė yra viena seniausių Vilniaus gatvių, prasidedanti ties Subačiaus gatve ir besitęsianti iki Šv. Jono g. Tolimesnė jos tąsa yra Pilies gatvė, kuri seniau drauge su Didžiąja g. sudarė vieną gatvę ir vadinosi Didžiąja Pilies gatve.
• Užupis yra vienas seniausių Vilniaus rajonų, istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI amžiuje.
• Gedimino prospektas - tai pagrindinė Vilniaus miesto gatvė prasidedanti už Žvėryno tilto ir baigiasi Šventaragio g. (Katedros aikštė). Gatvė suformuota 1836 m. kaip Šv. Georgijaus (Šv. Jurgio) prospektas.

Dailės objektai ir paminklai
• Paminklas Karaliui Mindaugui (2003 m. liepos 6 d., skulptorius R. Midvikis)
• Užupio angelas (past. 2001, skulptorius Romas Vilčiauskas ir architektas Algirdas Umbrasas)
• Vilniaus paveikslų galerija (XVI–XX a. pradžios Lietuvos dailės paroda)

Istorijos objektai ir paminklai
• Lietuvos nacionalinis muziejus
• Genocido aukų muziejus įsteigtas 1992 m. Tai vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse, įkurtas tame pačiame pastate, kuriame nuo 1940 m. antrosios pusės iki pat 1991 m. rugpjūčio dirbo sovietinės represinės institucijos NKVD ir NKGB-MGB-KGB.

Gamtos objektai ir paminklai
• Pučkorių atodanga

Archeologijos paminklai
Piliakalniai:
Sužionių; Bernotų; Maišiagalos (Maišiagalos pilies ir XIV – XV a. kovų su kryžiuočiais vieta); Nemenčinės (prie Piliakalnio, į š. nuo Nemenčinės); Veršiobalio; Bradeliškių; Buivydų; Karmazinų; Mažosios Riešės; Elniakampio; Avižienių; Naujosios Rėvos; Pilaitės; Leoniškių; Papiškių; Mūrininkų; Didžiosios Kuosinės;
Pilkapynai:
• Santakos (~2 km į p. r. nuo Santakos, miške);
• Karmazinų (didžiausias rajone);

Architektūros paminklai
Pastatai:
• Glitiškių dvaro sodybos 3 ūk. ir gamyb. pastatai (visi past. XVIII a. II pus.);
• Karvio bažnyčia (past. iki 1864, dailės pam.);
• Maišiagalos bažnyčia (past. 1862-1865, dailės pam.);
• Buivydžių bažnyčia (past. 1986, mūrinė, šioje vietoje stovėjusios XVIII a. pab. medinės bažnyčios kopija) ir Radžiševskių mauzoliejinė koplyčia (past. 1787);
• Bradeliškių vandens malūnas (past. XX a. I deš.);
• Dūkštų bažnyčia (past. 1918, dailės pam.);
• Sudervės bažnyčia (past. 1812, aut. L. Bortkevičius, dailės pam.), varpinė (past. 1929);
• Trakų Vokės dvaro sodyba ir parkas (XIX a., parkas pr. tvark. 1898, archit. E. F. Andrė);
• Nemėžio mečetė (past. 1909, aut. A. Soninas);
• Nemėžio dvaro sodyba (XIX a.);
• Šumsko bažnyčia (past. 1789, aut. T. Ruselis, dailės pam.), vienuolynas (past. 1839),
• 2 koplytstulpiai (abu XIX a.), vartai su varpine (past. XIX a. vid.);
• Šumsko dvaro sodyba (XIX a. I pus.);
• Baltosios Vokės dvaro sodyba (XIX a.);
• Rudaminos užvažiuojamieji namai (past. XIX a. II pus.);
• Skurbutėnų bažnyčia (past. XVIII a. vid., dailės pam.), varpinė (past. 1914);
• Keturiasdešimt Totorių kaimo kapinių mečetė (past. XIX a.);
• Medininkų pilies liekanos (XIII a. pab.- XIV a. I pus.);

Istorijos paminklai
Pastatai:
• Namas Bareikiškėje, kuriame 1853-1860 gyveno poetas V. Sirokomlė;
Žymių žmonių tėviškės:
• Geologo J. Lukoševičiaus (g. 1863) gimtoji sodyba Bikiškėje;