Lankytinos vietos > Plungės rajonas
plunge

Plungės r. pažintinio turizmo objektai

Plungės r. savivaldybės administracija
Vytauto g. 12, 90123 Plungė
Tel. (8 448) 73 166, faks. (8 448) 71 608
www.plunge.lt, savivaldybe@plunge.lt

Ne kur nors kitur, o Plungės rajone didžiausi Žemaitijos krašto stebuklai – Žemaičių Mekos – Plateliai ir Žemaičių Kalvarija. Per Plungę vingiuoja gražuolė Minija, Varduva. Šalia Plungės – legendomis apipintas Gandingos piliakalnis. Na, o pačioje miesto širdyje kiekvieno atvykstančiojo dėmesį traukia vienas iš geriausiai Lietuvoje išsaugotų dvarų kompleksų – Plungės kunigaikščių Oginskių rūmai, neseniai perkopę savo 130-metį. Didžiausia atgaiva bet kuriuo metų laiku – rūmus supantis parkas, išraižytas Babrungo slėniais. 
Lietuvoje Plungės rajonas jau spėjo suformuoti savo, kaiprekreacinės vietovės, įvaizdį. Didžiausią įtaką tam turėjo didelius poilsiautojų srautus traukiantis Platelių ežerynas ir čia įsteigtas Žemaitijos nacionalinis parkas. Plungės rajonas pasižymi vertingais gamtiniais ir kultūriniais resursais. Tai gausūs vandens ištekliai, miškingos teritorijos, gamtos paminklai. Tokių objektų gausa sukuria puikias sąlygas vystyti įvairias turizmo rūšis ir formas: gamtinį-pažintinį, vandens, pažintinįkultūrinį, oro bei kaimo turizmą su papildomomis žirgininkystės, vaistažolininkystės ir kt. paslaugomis.


Miesto aikštė (S. Narkaus nuotr.) M. Oginskio dvaras (V. Gaudiešiaus nuotr.)

DAŽNIAUSIAI TURISTŲ LANKOMI OBJEKTAI
Kunigaikščių Oginskių dvaras. Plotas – 58,3 ha
Parko g. / Dariaus ir Girėno g., Plungė.
Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblis, jį supantis paslaptingas parkas yra ta ypatinga vieta, kur laikas išsaugojo ne tik materialųjį, bet ir dvasinį paveldą. Tai vienas iš ryškiausių, geriausiai išsilaikiusių XIX a. antros pusės dvarų ansamblių Lietuvoje. Jį suprojektavo ir 1879 m. pastatė vokiečių kilmės architektas Karlas Lorencas. Dėl didingumo ir grožio šie rūmai vadinami Žemaitijos Versaliu. Dvaro ansamblį sudaro neorenesansinio stiliaus rūmai, neogotikinės arklidės, dvi oficinos, laikrodinė-oranžerija, parko vartai ir sargo namelis, ūkiniai vartai ir fazanų augintojo namelis, skalbyklos namelis. Mišraus tipo XVIII–XIX a. parkas buvo įkurtas žemaičių švento miško – Alkos – vietoje. Kunigaikščio nurodymu buvo iškasti 7 kaskadiniai tvenkiniai, kuriuos jungia akmeniniai tilteliai – šliuzai. XIX a. pab. čia veikė viena pirmųjų Lietuvoje muzikos mokyklų, kurioje mokėsi M. K. Čiurlionis.

Žemaičių dailės muziejus.
Parko g. 1, Plungė, tel./faks. (8 448) 52 492, el. p.: zd.muziejus@takas.lt, infozdm@gmail.com
Darbo laikas. Muziejus veikia kasdien 10.00–17.00 val., išskyrus pirmadienį, antradienį (gegužės–spalio mėn.), žiemos laiku – išskyrus pirmadienį, antradienį ir sekmadienį (lapkričio–balandžio mėn.).
Žemaičių dailės muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis regiono dailės muziejus Lietuvoje. Jis įkurtas Plungės kunigaikščių Oginskių rūmuose. Didžiąją muziejaus fondų dalį sudaro menininkų dovanoti darbai, jų kolekcijos. Muziejaus pasididžiavimas yra ir biblioteka, kurioje saugomos vertingos knygos iš istoriko Zenono Ivinskio, kitų žemaičių knygų kolekcijų. Muziejuje nuolat rengiamos personalinės ir grupinės profesionaliojo meno parodos. Nuo 1994 m. kas ketveri metai rengiamos Pasaulio žemaičių dailės parodos. Nuo 2006 m. organizuojami tarptautiniai Mykolo Oginskio festivaliai. 

Militarizmo ekspozicija. Plokštinė, Plungės r.
Įsikūrusi Plokštinės miške, buvusioje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje, pastatytoje 1962 m. Militarizmo ekspozicija nuo 2010 m. balandžio mėn. yra uždaryta remontui, kuris truks iki 2011 m. rudens. Lėšos rekonstrukcijai yra skirtos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Sutvarkius čia bus įrengtas Šaltojo karo muziejus.

Rašytojos Žemaitės memorialinis muziejus
Bukantės viensėdis, Šateikių sen., Plungės r.
Kaimas, kuris visoje Lietuvoje žinomas kaip rašytojos Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės) gimimo vieta. Gimtojoje rašytojos sodyboje šiuo metu veikia Žemaitės literatūros muziejus. Ekspozicija, kurioje yra knygų, leidinių, fotografijų, asmeninio naudojimo daiktų, pasakoja apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą. Muziejuje vyksta tradiciniai rašytojos Žemaitės gimimo dienos minėjimai.

SAKRALINĖS VIETOS
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatų kompleksas
Vytauto g. 32, Plungė
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatai yra pagrindinis Plungės senamiesčio akcentas. Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora plytų mūro. Dabartinės bažnyčios pirmtakė buvo 1797 m. pastatyta medinė šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Nuo 1806 m. Plungė priklausė grafams Zubovams. Grafas Zubovas 1850 m. Plungėje pastatė mūrinę varpinę, o XIX a. vid. miesto senosiose kapinėse įrengė Visų Šventųjų koplyčią, kurios rūsiuose buvo laidojami kilmingi žmonės. 1933 m. pabaigta dabartinės mūrinės bažnyčios statyba.

Lurdo grota. Birutės g., Plungė
1903 m. kunigaikštienė Marija Oginskienė pasikvietė iš Krokuvos vienuolę ir slaptai nuo caro valdžios pradėjo auklėti jaunas merginas. Iš Prancūzijos atvykusi vienuolė vyresnioji Mari de Grand Plungės klebonui Vincentui Jerulaičiui pareiškė norinti pastatyti Lurdo grotą. Buvo nupirktas žemės sklypas. 1905 m. iš Prancūzijos buvo atsiųsta Švenčiausiosios Panelės Nekaltojo Prasidėjimo skulptūra, kuri pastatyta ant akmens po atviru dangumi. Apie 1906 m. iš žmonių suaukotų pinigų buvo sumūryta grota. Joje pastatyta skulptūra.


Lurdo grota (V. Gaudiešiaus nuotr.) Salvės (V. Gaudiešiaus nuotr.)

GAMTINIAI OBJEKTAI
• Gandingos kraštovaizdžio draustinis

Nausodžio sen., Plungės r.
Iš amžių glūdumos atėjęs ir iki mūsų dienų išlikęs, apipintas legendomis apie kovas su kryžiuočiais, švedais, Gandingos piliakalnis ir šiandien primena mums didingą savo istorinę praeitį. Gandinga senovėje buvo svarbi kultūrinė, administracinė ir gynybinė vietovė. Gandinga – Plungės motina. Aukšti Babrungo upės skardžiai, vandens juosta, lanka, kurios vidury stovėjo pilaitė, sudaro nuostabų vaizdą. Čia kasmet vardines švęsdavo Mykolas Oginskis, vykdavo koncertai, kuriuose grojo M. K. Čiurlionis.

Saugoma teritorija – Žemaitijos nacionalinis parkas
1991 m. įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas (plotas – 21 720 ha) yra nacionalinės ir europinės svarbos vertybė. Jis įkurtas vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijoms išsaugoti, tvarkyti ir naudoti. ŽNP yra ir europinės svarbos saugoma teritorija – Natura 2000, skirta paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai. 2008 m. Plateliai (Žemaitijos nacionalinis parkas) tapo projekto „Patraukliausia Europos turizmo vietovė“ nugalėtoju. Nacionalinio parko teritorijoje yra patvirtinti 22 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, 10 iš jų turi ir gamtos paminklo statusą.

URBANISTINĖS VERTYBĖS
• Plateliai

Plateliai įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pusėje. Iš apžvalgos aikštelės visu grožiu atsiveria Platelių ežeras – giliausias ir didžiausias Žemaitijos ežeras. Ežere yra 7 salos, paskelbtos gamtos paminklais. Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, architektūrinėmis vertybėmis bei Platelių dvaro sodyba. Medinė, tašytų rąstų bažnyčia yra statyta 1744 m. Už bažnyčios į pietus – Platelių dvaro parkas su išlikusiais XIX a. dvaro sodybos pastatais. Platelių dvaro parke auga storiausias (7,2 m apimties) Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu.

Beržoras
Rašytiniuose šaltiniuose Beržoras minimas nuo XV a. Medinė tašytų rąstų Beržoro bažnyčia ir varpinė statytos 1746 m. Bažnyčios šventoriaus kapinės – vienos senesnių Lietuvoje. 1759–1760 m. Beržore Jėzaus Kristaus kančiai atminti pastatyta 14 koplytėlių – kalvarijų stočių, kurios prieš keletą metų atstatytos.

Žemaičių Kalvarija
Pirmą kartą paminėta 1253 m. kaip kuršių gyvenvietė su pilimi, alkaviete, kapinynu. Miestelis labai savitas savo gamtine bei erdvine struktūra (ozo tipo kalvynas, IX–XIII a. kelių ir gatvių tinklas), archeologijos, architektūros, dailės, sakralinėmis ir kitomis vertybėmis. Žemaičių Kalvarija ypač garsi nuo XVII a. vidurio čia vykstančiais Didžiosios Kalvarijos atlaidais, kurių metu vaikštomas 19 koplyčių Kristaus kančios kelias.


 Platelių dvaro sodybos pastatai (S. Vyšniausko nuotr.)  Beržoras (A. Kuprelytės nuotr.)     Žemaičių Kalvarijos atlaidai

KITOS LANKYTINOS VIETOS
Platelių dvaro svirnas nuo 2010 m. balandžio mėn. yra uždarytas remontui, kuris truks iki 2011 m. vasaros. Lėšos rekonstrukcijai skiriamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Buvusiose dvaro arklidėse bus įkurtas Užgavėnių muziejus, dvaro svirne – istorinė-etnografinė, gamtos ekspozicijos, parodų salė.

Poeto Vytauto Mačernio muziejus Žemaičių Kalvarijoje.
Ekspozicija pasakoja apie tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą.

Reginos ir Justino Jonušų tautodailės ir etnografijos muziejus
Godelių kaime. Čia galima susipažinti su tautodailininkų tapybos ir medžio darbais. Senojoje klėtelėje yra įrengtas nedidelis etnografijos muziejus.

Leonardo Černiausko meno galerija-kūrybinės dirbtuvės Babrungėnų kaime. 
Buvusiame Babrungėnų vandens malūne eksponuojami paties šeimininko tapybos ir medžio darbai, surinkti senoviniai daiktai.
Kazio Striaupos klėtelė Dovainių kaime. Klėtelėje galima pamatyti tautodailininko medžio drožinius.
Rimanto Laimos tautodailės ekspozicija Skirpsčių kaime.
Sodybos senovinėje klėtyje įkurta drožinių ekspozicija.
• Vyto Jaugėlos tautodailės ekspozicija Gintališkėje. 
Menininkas savo namuose yra įkūręs savo darbų ir surinktų senienų ekspoziciją.

Dėl smulkesnės informacijos apie Plungės r. lankytinasvietas, apgyvendinimą ir maitinimą, kaimo turizmo sodybas, aktyvaus poilsio galimybes bei kitas paslaugas, kreipkitės:
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centras,
Didžioji g. 8, LT-90420 Plateliai, Plungės r.,
tel. (8 448) 49 231, faks. (8 448) 49 337,
el. p. info@zemaitijosnp.lt, www.zemaitijosnp.lt


Užgavėnės Plateliuose (A. Kuprelytės nuotr.)    Žemaitijos nacionalinis parkas (V. Bezaro nuotr.)

Kontaktai: 8 (5) 236 1010, el. p. info@fcrmedia.lt
UAB "FCRMEDIA Lietuva" neatsako už reklamos užsakovų paskelbtos informacijos turinį ir grafinę medžiagą